Birštonas

Justinas Marcinkevičius apie šį kraštą rašė: „Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senas Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą... Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo. Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą - 65 kilometrų ilgio Didžiąsias Nemuno kilpas. Nė viena Europos upė nėra šitaip pasidarbavusi“.

Birštonas, miesto svečius ir gyventojus žavi neapsakomu savo gamtos grožiu. Jame apsilakius, savaime norisi atsipūsti nuo miesto šurmulio, prisėti pasigrožėti Nemuno pakrante, pavaikštinėti parke, tvarkingomis kurortinio miestelio gatvėmis.

Vytauto kalnas, tai vienas aukščiausių (šlaitų aukštis siekia iki 40 m) ir žinomiausių piliakalnių Lietuvoje. Žiemos sezono metu, kviečia kalno papėdėje įrengta slidinėjimo trasa, tinkanti smagiai ir aktyviai praleisti laiką šaltuoju metų laiku. Trasa nėra įspūdingų dydžio, tačiau šiltai priima visus norinčius išmokti, bei patyrusius. Veikia lauko kavinė, vietoje yra inventoriaus nuoma.

Birštone, taip pat vyksta daug įvairių renginių, švenčių. Kultūriniai renginiai, sporto varžybos, muzikos festivaliai. Miestas daugiausiai lankytjų pritraukia kasmetinėje BIRŠTONO KURORTO šventėje, kuri tęsiasi visą savaitgalį, su įvairimis programomis, skirtomis šeimyniškam savaitgaliui. Mėgstatiems aktyviau praleisti laiką, lankytojams ieškatiems kultūrinių renginių ar sveikatingumo puoselėtuojams.



Plačiau skaitykite ir iškokite:
www.birstonokultura.lt
www.visitbirstonas.lt

 

Šaulių riedulynas

Išskirtinės Salantų regioninio parko vertybės yra prieš 26 tūkstančius metų slinkusio paskutinio ledyno suformuoti iki šiol ūkinės veiklos nepaliesti Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai. 

Salantų regioninis parkas

Iš jų pats įspūdingiausias yra 79 ha ploto Šauklių riedulynas. Manoma, kad čia slūgso apie 300 tūkst. m³ riedulių. Didžioji dalis 44% atslinko iš Švedijos, 35 % - iš Alandų salų ir Baltijos jūros, kiti – iš Suomijos ir Botnijos įlankos dugno. Beveik pusė visų riedulių (48 %) – granito atmainos, 23 % - gneisai ir migmatitai, 16 % - porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Po nedideliu priesmėlio sluoksniu slūgso vandeniui nepralaidūs sunkūs priemoliai, todėl tarp akmenų dažnai telkšo vanduo. 

Šaulių riedulynas

Riedulyne įrengtas maždaug du kilometrus besitęsiantis pažintinis takas, kuriuo einant galima apžiūrėti visus čia esančius riedulius bei juos supančią gamtą.
Riedulyne vyrauja nuo 0,3 iki 1 m skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus. Jų pasiskirstymas gana tolygus; mažiausiai matyti pelkėse, geriausiai jie išryškėja mišku neapaugusiuose plotuose, mažai suvelenėjusiose retmėse. Unikaliame Šauklių riedulyne veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, auga savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys.

Šauklių riedulynas

Šis riedulynas turi didelę mokslinę, pažintinę, estetinę, mokomąją bei istorinę vertę. Einant riedulyno taku, galima pamatyti mūsų kraštui ganėtinai neįprastą ir unikalų, į tundrą panašų kraštovaizdį. Šauklių riedulyną supa legenda. Sakoma, kad rieduliai – tai suakmenėję švedų kariai, kadaise bandę užkariauti Skuodo kraštą. Už tokius ketinimus jie buvo nubausti dievų ir paversti akmenimis

Salantų regioninio parko teritorijoje yra šie įspūdingo dydžio rieduliai: penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo „Šilalės kūlis“ bei Šauklių, Sakuočių, Mosėdžio akmenys. Visi paminėti akmenys yra paskelbti valstybės saugomais geologiniais gamtos paveldo objektais.

Kretingos dvaro muziejus

Kretingos dvaras yra Kretingos miesto šiaurinėje dalyje. Ilgą laiką jį valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Kretingos žiemos sodas (buvusi oranžerija), didelis parkas. Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.).

Žiemos sodas buvo sudėtinė rūmų interjero dalis, kuri jungėsi su reprezentacinėmis salėmis ir grafų apartamentais. Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatų oranžerijų.

Deja, nelaimės neaplenkė šio unikalaus grožio kampelio. 1915 metais Žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 metais rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. Pokario metais  sodo patalpos buvo paverstos ūkio arklidėmis, sandėliu, mokyklos sporto sale, šiltnamiu.

Japoniniai karpiai

Žiemos sode galima susipažinti su augalais, kurie atkeliavo iš tolimiausių pasaulio kampelių. Tie augalai nors maži, bet gyvi Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžinių (tropinių) miškų, Afrikos ir Meksikos dykumų augmenijos liudininkai. Žiemos sode, gyvame augalų žemėlapyje, galima matyti, kaip įsikūnijo kūrybinė žmogaus fantazija, kaip apsiprato šiauriečių auginami tolimųjų dykumų arba atogrąžinių miškų augalai. Kiek prasčiau žiemą jaučiasi subtropiniai augalai, pripratę prie skaisčiai šviečiančios saulės. Jie žiemą skursta, ištįsta, bet pavasarį vėl atsigauna. Tokie augalai paprastai arba visai nežydi, arba žydi, bet dirbtinai neapdulkinti neduoda vaisių.

Šiuo metu Žiemos sode, 693,16 kv. m. plote, auga 580 augalų rūšių. Gausiausias kolekcijas sudaro svyrantys (ampeliniai) augalai, sukulentai, epifitai, dracenos ir šilkmedinių šeimos atstovai.

Žiemos sodo baseine auga vandens lelijos ir viksvuolės, tarp kurių plaukioja ryškiaspalviai japoniniai karpiai. Prie vandens kaskados puikuojasi pjautuviškas cirtomis (Cyrtomium falcatum), odijantas (Adiantum), bilbergija (Billbergia nutaus), monstera (Monstera deliciosa). Tarp kaktusų, tarsi ežiukas, pūpso Echinocactus grusonic, Kaktusas, vadinamas „Nakties karalienė“, puikuojasi gražiausiu pasaulyje žiedu. 

Žiemos sode puikiai jaučiasi balinių vėžliukų šeimyna bei margaspalvė papūgėlė Barbora, kuriuos Žiemos sodui padovanojo mažieji gamtos mylėtojai.

Telšiai - antras Lietuvos perlas

Telšius aplankyti verta ne tik dėl puikios gamtos, sutvarkytų miesto prieigų, bet ir dėl to, kad kiekvienas sutiktas praeivis palydės jus plačia šypsena. Ir ne be reikalo. 2013 m. rugpjūtį miestas pelnė patraukliausios Lietuvos turizmo traukos vietovės titulą.

Telšių senamiestis - vienas iš septynių saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių Lietuvoje, kuriame kiekvienas turistas jausis savas. Pasirūpinta ir neįgaliaisiais turistais, kurių fizinės galimybės ribotos. Užtat Telšiuose dėl to nekils jokių bėdų - senamiesčio teritorijoje įrengta daugybė poilsio zonų su suoliukais, želdiniais, kokybiškas apšvietimas, prievažų dangos, saugūs turėklai.

Ką aplankyti Telšiuose kiekvienas ras pagal savo pomėgį ir skonį. Jei šiame mieste pavyks apsilankyti šventinėmis dienomis, tai greičiausiai pakliūsite į šventinį sūkurį. Visos miesto aikštės - Turgaus, Nepriklausomybės ir Katedros - miestiečius ir svečius kviečia į susibūrimus, šventes, turgelius, įvairius pristatymus, Amatų kiemelius.

Kultūros žmonės taip pat neliks alkani. Čia visų laukia Žemaitės dramos teatras, Telšių kultūros centras, K.Praniauskaitės biblioteka, amfiteatras.

Patogu nuvykti ir į Žemaitijos kaimo buities muziejų. Telšių miesto svečiams siūloma pasigrožėti jame esančiomis mažosios architektūros puošmenomis, o Katedros aikštėje turintys regėjimo negalią gali rankomis apčiuopti vienintelį aikštės maketą Lietuvoje, kuriame atvaizduota miesto dalis ir objektai pažymėti Brailio rašto užrašais.

Masčio ežero pakrantė taip pat įeina į senamiesčio teritoriją. Čia įsikūrusios svarbios Telšių miesto rekreacinės zonos, skirtos gyventojų poilsiui, laisvalaikiui, neretai organizuojami įvairūs didelio masto renginiai. Masčio ežerą juosia naujas pėsčiųjų ir dviratininkų takas, čia taip pat puikuojasi neseniai įrengta šiuolaikinius techninius ir saugumo reikalavimus atitinkanti apšvietimo sistema, takas papuoštas želdynais, skulptūrų parku, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, prieplauka bei paplūdimys.

Miesto svečiams taip pat siūloma aplankyti žemaičių muziejų „Alka”, kur organizuojamos edukacinės programos. Jų metu galima plačiau sužinoti apie mūsų krašto archeologinę ir istorinę praeitį, pamatyti retų eksponatų, pabandyti patiems išlyginti kokį audeklą ar rūbą be lygintuvo, pasidaryti žvakę, išspręsti kryžiažodį ar paragauti sūrio.

Jei jau būsite Telšiuose, nepraleiskite progos pasigrožėti Telšių Šv.Antano Paduviečio katedra. Vėlyvojo baroko ir klasicizmo šventovė prilygsta net ir prabangiausioms pasaulio bažnyčioms.

Turistams į lankytinų vietų sąrašą įtraukta ir Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvė, Žvėrinčius, Biržuvėnų dvaro sodyba, Jomantų miško pažintinis takas, Šatrijos kalnas, Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnis. Tad kiekvienas ras ką pamatyti ir nenuobodžiaus.

Žemaitijos sostinė, antrasis perlas po Druskininkų - tokie apibūdinimai plaukia Telšių pusėn. Tiesa, per pastaruosius kelerius metus Masčio ežero pakrantėse įsikūręs miestas gerokai pakeitė savo rūbą. Dėl to daugelis keliaujančių Lietuvoje ar pro Lietuvą neretai Telšius įtraukia į būtinų aplankyti miestų sąrašą.